Jei verki, vadinasi tavo gyvenimas dar kažko vertas. Jei tyli, tai nereiškia, kad neturi ką pasakyti. Tiesiog kartais tyla yra geriau negu beprasmiai žodžiai. Kai likimas sugalvoja pakeisti mūsų gyvenimą, jam užtenka vienos akimirkos. O jeigu mes norime pakeisti likimą, prireikia viso gyvenimo. Mes privalome branginti gyvenimą, kad ir koks jis būtų sunkus. Kartais patirtis leidžia suvokti kas tai yra. Ypač, kai žmogus gauna antrą progą ištaisyti klaidoms ir tiesiog - gyventi..
Žinau, kad seniai man atleidai už tai, kad tąkart nuėjau tavęs nepažinus. Galbūt supratai kodėl, taip, kaip viską, rodos, supranti...
Kai tuomet nuėjau, buvau akla...
Dažnai sakoma, kad meilė žmogų apakina. Tačiau tai netiesa. Žmogus aklas tol, kol jos ieško ir neranda, man teko ilgai jos ieškoti. Mano angelai mane lydėjo, einančią praraja. Jie leisdavo man pažvelgti žemyn ir saugojo, kad nenukrisčiau...
O tada jie atvedė mane pas tave, arba tave pas mane...
Iš dėkingumo nusprendžiau užrašyti mūsų istoriją.Ypač tiems, kurie jaučiasi nelaimingi vien todėl, kad nežino kaip yra, kai laimė is tiesų nusigręžia...
Visuomet atmink, mano drauge; gyvenimas nėra toks ilgas, kad galėtum atidėlioti laimę...
Sakoma, kad tiems, kurie labiausiai nusipelnę meiles, ji retai kada atsilygina. Baiminuosi netgi, kad tai tiesa: juk aš nusipelniau tavęs...
Mačiau daugybę grimasų, tačiau regėjau ir meilės šypsnių, juk tu moki šypsotis, nesvarbu, tiki tuo, ar ne. Tiesa, tu nemoki skaityti, tačiau kam tau tai, tu juk žinai šią istoriją ir jauti, ką tau noriu pasakyti...
Už sudilusį skatiką parduodu Tau savo akis... Deja, siela jau pažadėta velniui... Vienintelis dalykas, kurio aš neparduodu - Širdis, ją atiduodu Tau... Nepyk, ji nubrozdinta ir turi randų, bet ji šilta ir plaka tiktai Tau... Nesispyriok, pasiimk ją ir saugok...
Pasaulis toks didelis, o mes tokie maži. Kaip lietaus lašai krintantys ir ištykštantys ant žemės paviršiaus. Mes tokie maži, nors kartais būname per nelyg dideli. Kaip nutūpęs paukštelis prie žydinčio gėlės žiedo. O ar tai neparadoksalu? Vienas toks, anas kitoks. Bet ko mes galime iš to pasimokyti? Ogi visko. Tiesiog mes esame visi skirtingi, bet kartu ir lygus. Visi turime savų svajonių, savų troškimų. Savų norų ir vilčių, kurie mums padeda žengti plačiu gyvenimo keliu..
Ataušo kava bežiūrint į saulę
Nuskendo diena kaip jūra į taurę.
Užgeso naktis tave apkabinus
Išėjo visa ji, visa nusiminus..
Geltonas ruduo vėl ima už sprando
Tie patys vardai kaip nuodėmės sklando.
Drugelių pilni kruvini avietynai
Neliko jėgų, tik dainai ir vynui..
Apsvaigęs nuo nemigos laiko puvėsiai
Praeinant pro šalį, pasaulį stebėsiu.
Tie patys garsai, tas pats skruzdėlynas
Daina ta pati, ją tik vakar nuskyniau..
Daina kaip tada, vėl naktį sapnuoja
Devyni žirgai jai patalus kloja.
Po akmeniu mirė mažoji gėlytė
Išdžiuvo dangus, na iš ko gi jam lyti.. /S. Mykolaitis/
If eyes see, heart likes and falls in love
The passion to meet lights fire
Reality and dream get mixed into each other
One moment comes and arched eyebrows are frowned.
He had loved a lot of beautiful ones without being loved
He knows that there is no remedy for this trouble
The lover also bears the trouble
Why falling in love without being loved?
Days full of hope and expectation
Passed with happiness and grief
We had tried hard but too hard
But couldn't answer the riddle called love.
Write To This Member
Poke This Member
Flirt With This Member
Add To My Friends
Block
Report an abuse
by Bahu
by Atom
